Kemerių evangelikų liuteronų bažnyčia

Pridėti prie maršruto

       

 

Jūsų vardas Adresato el. paštas Siunčiama informacija Kemerių evangelikų liuteronų bažnyčia https://visitjurmala.lv/lt/matyk-ir-daryk/lankytinos-vietos/gamtos-parkai-ir-objektai/kemeri-evangelik-liuteron-baznycia/ Patikros kodas

Siųsti

Kemerių evangelikų liuteronų bažnyčia 1897 metais buvo pirmas mūrinis pastatas Kemerių kurorte. Mintis statyti bažnyčią buvo kilusi jau anksčiau. Bet Rusijos caras statyti liuteronų maldos namus leido tik 1895 metais, prieš tai, 1891 metais, prašymas statyti liuteronų bažnyčią buvo atmestas, nes Kemeriuose nebuvo stačiatikių bažnyčios. 1893 metais buvo pastatyta medinė šv. Petro Povilo stačiatikių cerkvė. Paskui pastatyta medinė katalikiška šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pašventinta 1898 metais.

Bažnyčia statyta pagal inžinieriaus Heinricho Šelo projektą. Statybos darbams vadovavo Kemerių sieros šaltinių įstaigos vadovas dr. F. fon. Bergas ir R. Polmanis. Jiems globojant statyba buvo galutinai baigta 1898 metais. Bažnyčios statyba kainavo 17000 rbl.

Kemerių evangelikų liuteronų bažnyčia pašventinta 1897 metų birželio 2 dieną (senuoju stiliumi). Kemerių parapijos nariai tuo metu priklausė Sluokos parapijai, nes bažnyčia veikdavo tik vasaromis – kurortinio sezono metu.

Pirmojo pasaulinio karo metu ties Kemeriais ėjo fronto linija; atsitraukdama Rusijos kariuomenė 1915 metais Kemerius sudegino, susprogdino gydymo įstaigą. Manoma, kad Pirmojo pasaulinio karo metu dingo ar buvo sunaikintas pirmojo altoriaus paveikslas – Rudolfo fon cur Meleno paveikslas „Kristus laimina”. Po to altoriaus paveikslo vietoje tamsiai mėlyname fone buvo nupieštas baltas kryžius.

II pasaulinio karo metu nukentėjo ir bažnyčia – į ją pataikė trys bombos (šrapnelių pėdsakai buvo matomi bažnyčios grindyse, altoriaus patalpoje ir bokšte).

Kemerių bažnyčios kieme palaidota 80 Pirmajame pasauliniame kare kritusių latvių šaulių (šalia kairės bažnyčios pusės). Tą liudija paminklas, atidarytas 1924 metų rugsėjo 14 dieną.

Vėliau kitoje bažnyčios pusėje buvo palaidoti keli 1919 metų gegužę Latvijos nepriklausomybės kovose kritę kapitono Zolto kareiviai.