Buldurų liuteronų bažnyčia buvo statoma nuo 1888 iki 1889 metų. Pašventinta kaip „Miško kapela“ 1889 metų birželio 29 dieną. 1894 metais bažnyčią išplėtė vadovaujant mūrininkų meistrui Radziniui. 1896 metais Baltijos domenų valdyba padovanojo bažnyčios įėjimui geležines duris su užrašu, kad jos skirtos Rusijos imperatoriui Aleksandrui III atminti. 1930 metų pradžioje, senatas Buldurų bažnyčią galiausiai priskyrė Dubultų evangelikų liuteronų parapijai. Apie 1930 metus pastoriumi dirbo Martinas Eihė. 1939 metų sausį vyriausioji bažnyčios valdyba nusprendė, kad leidžiama panaikinti vokiškus bažnyčios užrašus. Jų vietoje atsirado latviški užrašai, bet jų grafika puikiai dera su bažnyčios vidaus stiliumi. Taip virš altoriaus puslankiu buvo užrašyti Šventojo rašto žodžiai „Dievas yra meilė“. Nuo 1953 iki 1992 metų pastate buvo valstybinis Latvijos info–foto–fono dokumentų archyvas. 1989–1990 metais, pastačius gelžbetoninį monstrą „Belorusija“, jis užgožė „slaptą“ objektą – valstybinį kino-foto-fono dokumentų archyvą – ir kartu Buldurų bažnyčios pastatą. 1991 metų pradžioje įvyko Buldurų evangelikų liuteronų parapijos steigiamasis susirinkimas. 1994 metų gegužės 9 dieną Dubultų evangelikų liuteronų parapijai buvo pakartotinai patvirtintos nuosavybės teisės į Buldurų bažnyčią ir jai priklausantį žemės sklypą. 1998 metų rugsėjo 20 dieną parapijos vyresnysis Juris Mušpertas gavo bažnyčios raktus ir parapija sugrįžo į Buldurų bažnyčią. Pirmos pamaldos įvyko lapkričio 1 dieną – tikėjimo atkūrimo dieną – per Reformacijos šventę. Bažnyčios pastatas yra apytikriai 20 šimtmečio pradžios.