Translate

Use Google to translate the site. We are not responsible for the accuracy of the translation.
A A
75%
100%
125%
Kontrasts
Dėmesio! Nepamiršk įsigyti bilieto įvažiuoti į Jūrmalą!

Ruduo Jūrmalos parodų salėse

Paroda „Aspazija. Stipri moteris. Portretas“ Aspazijos name

Ruduo atneša pokyčių ir susikaupimo jausmą, paversdamas Jūrmalos parodų erdves tyliais pokalbio su menu kambariais. Kviečiame pasinerti į šio sezono parodų atmosferą ir atrasti naujus meno žvilgsnius.

 

Jūrmalos miesto muziejus (Tirgoņu g. 29, Majori)

Jānis Rozentāls. Menininko dirbtuvė. 1896. Drobė, aliejus, 85,5 × 105,6 cm. Kopija. Nuotrauka: Normunds Brasliņš. Latvijos nacionalinis dailės muziejus. Fragmentas.

  • „Mano kelias. Nuo Rozentalio mokyklos iki tapytojo profesijos. Jaunsudrabiņš. Kronenbergs. Skulme. Zeberiņš.” (“Mans ceļš. No Rozentāla skolas līdz māksliniekam. Jaunsudrabiņš. Kronenbergs. Skulme. Zeberiņš.”) (24.10–11.01.2026) – paroda apie keturis menininkus, kurių kūrybinis kelias prasidėjo tapytojo Janio Rozentalio privačioje studijoje Rygoje 1906 metais. Ekspozicija atskleidžia jų asmeninius ir meninius likimus, pristatydama darbus iš „Zuzeum“ meno muziejaus, Zuzanų kolekcijos, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus ir kitų rinkinių.


Hedviga Dika. Bastejkalnas. 1975 m. Popierius, akvarelė. 35 × 69 cm. Fragmentas.

  • „Akvarelės alsavimas” („Akvareļa elpa”) (10 22–11 30) – paroda skirta menininkei Hedvigai Dikai, trisdešimt metų dirbusiai pagrindine audinių dailininke tekstilės fabrike „Sarkanā tekstilniece” („Raudonoji tekstilininkė“). Akvarelėse ir audinių ornamentuose ji įamžino kelionių įspūdžius bei Latvijos regionų spalvų koloritą, sukurdama savitą pasaulį, kuriame menas tampa širdies ir sielos alsavimu.

 

Jūrmalos kultūros centras (Jomas g. 35, Majori)

  • Rolands Dzenis | “newworkshopexperience” (iki 28.11.) – tapybos ir anglies piešinių paroda, kurioje menininkas jungia ekspresyvią liniją, intensyvią spalvą ir simbolinį vaizdingumą. Rolando Dzeņio darbuose juntamas žaismingumas, filosofiniai apmąstymai ir ironija, o anglies studijose – dėmesys formos esmei ir emociniam branduoliui.

 

Jūrmalos kultūros ir aplinkos dizaino centras (Pils iela 1, Dubulti)

Jānis Pauļuks | “Spalva. Potėpis. Ekspresija.” (Krāsa. Triepiens. Ekspresija.) (24.10.–30.01.) – paroda iš Rietumu banko meno kolekcijos, skirta latvių dailininkui Jāniui Pauļukui (1906–1984). Menininkas kūrė tematinę tapybą, dirbo tik aliejine technika ir daug eksperimentavo tapybos technologijų srityje. Jo kūrybinis diapazonas apima peizažus, natiurmortus, figūrines kompozicijas, portretus ir jūrų vaizdus.

 

Meno stotis „Dubulti“ (Zigfrīda Meierovica prospektas 4, Dubulčiai)

  • Vidvuds Zviedris | „Kartą buvo mėlyna žolė ir žalias dangus“ („Reiz bija zila zāle un zaļas debesis”) (nuo 10 24) – iki šiol didžiausia menininko personalinė paroda, nagrinėjanti bendros atsakomybės temą šiuolaikiniame pasaulyje per darbų mastelio kontrastus ir jų keliamą įtampą. Vidvuds Zviedris dinamiškai juda tarp tapybos, monumentalių skulptūrų, objektų ir fotografijos, įtraukiant rastas, patirtimi įkrautas medžiagas. „Kas vyksta su mūsų psichika, kai smurtas toks matomas, o mūsų įtaka tokia menka?“ – klausia menininkas, po daugelio metų Amerikoje sugrįžęs į tėvynę su nauju kūrybiniu požiūriu.

 

Aspazijos namas (Z. Meierovica pr. 18–20, Dubulti)

  • Aspazijos namas | “Aspazija. Stipri moteris. Portretas” (“Aspazija. Spēcīga sieviete. Portrets”, iki 10.01.) – poetei Aspazijai skirtos 160-ųjų gimimo metinių paroda griauna nusistovėjusius stereotipus, atskleisdama ją kaip drąsią, stiprią ir savimi pasitikinčią asmenybę. Žiuri atrinko 34 autorių darbus; nugalėtoja – Dita Lūse su tapybos darbu „Aš pati“ (“Es pati”), antra vieta – Madarai Neikenai, trečia – Ievai Liepiņai.

 


(Fragmentas) Liene Lintere. Vaikinai prie ežero, 2024

Buldujų parodų namai (Muižas g. 6, Bulduri)

  • “Šļura” (10.09.–08.11.)Lienes Linteres, Latvijos dailės akademijos Skulptūros katedros studentės, personalinė paroda, kurioje porolonas, alavas ir kasdieniai daiktai virsta emociškai įkrautomis formomis. Kūriniai įkūnija trapumą ir vidinį dialogą apie tai, kas mus sieja, kai pasaulis atrodo tirpstantis.
  • Taip pat lankytojai kviečiami apsilankyti legendinio Jūrmalos menininko – iškilaus latvių peizažo tapytojo Valdio Bušo (1924–2014) dirbtuvėje ir susipažinti su jo kūrybiniu pasauliu.

 


Jean Denant, aplinkos objektas „Mare Balticum“, 2025. Nuotr.: Jūrmalos valstybės savivaldybė

Naujas aplinkos meno objektas Dzintaru paplūdimyje
Dzintaru paplūdimyje, prie išėjimo į jūrą iš Turaidas gatvės, pristatytas naujas šiuolaikinio meno kūrinys – prancūzų menininko Jeano Denanto veidrodinė skulptūra „Mare Balticum“. Iš poliruoto nerūdijančio plieno pagamintas objektas imituoja jūros paviršiaus žvilgesį ir atspindi jūrą, dangų, pakrantę ir žiūrovo siluetą. Kūrinys simbolizuoja Baltijos jūros valstybių vienybę ir atkreipia dėmesį į aplinkos tvarumo temas. Jūrmala yra pirmasis iš aštuonių pajūrio miestų, kuriuose šis darbas eksponuojamas.

 


Uģis Traumanis, aplinkos objektas „Mazgas“ (“Mezgls”), 2024. Nuotr.: Jūrmalos valstybės savivaldybė

Naujas aplinkos meno objektas Kaugurių aikštėje
Be įvairių ekspozicijų uždarose erdvėse, šią žiemos kultūros sezono dalį lankytojai kviečiami susipažinti su nauju miesto meno objektu – Uģio Traumaņio sukurtu aplinkos objektu „Mazgas“ (“Mezgls”) (įgyvendino MetalProjekts ir DJA – Didzis Jaunzems Architecture). Skulptūra simbolizuoja vienybę ir primena Kaugurių žvejų kaimo istoriją, kai mazgų rišimas buvo svarbus įgūdis. Veidrodinis, rankomis poliruotas paviršius atspindi aplinką – daugiabučius, istorinę architektūrą, katalikų bažnyčią, pušis ir nuolat besikeičiantį Jūrmalos dangų.