11 PRIEŽASČIŲ ATVYKTI Į JŪRMALĄ

Jūrmala – tai didžiausias kurortinis miestas Baltijos jūros pakrantėje, esantis patogioje geografinėje vietoje, tik keliasdešimt kilometrų atstumu nuo Latvijos sostinės Rygos arba keletas valandų kelio automobiliu nuo Talino ir Vilniaus. Unikalią aurą miestui suteikia jūra, 24 kilometrai paplūdimio ir romantiška medinė architektūra. Miesto istorija siekia du šimtus metų, Europai susipažinus su gydomosiomis jūros savybėmis, ir pradėjus kurtis pirmiesiems kurortams. Šiandien Jūrmala yra šiuolaikiškas verslo ir atostogų miestas, egzistuojantis kartu su laukine gamta, moderniais SPA viešbučiais, kultūriniu ir istoriniu paveldu...

1. Patogūs paplūdimiai

Nors Jūrmalos maudymosi kultūra yra šimtmečių senumo, bėgant metams ji kito ir prisitaikė prie kiekvienos epochos stiliaus ir įpročių. Šiandien Jūrmalos 24 kilometrų ilgio paplūdimys su švelniu kvarciniu smėliu turi 11 įrengtų maudymosi zonų ir yra vietinius bei užsienio turistus viliojanti vieta. Jūrmalos jūros dugnas yra seklus ir tinkantis saugioms šeimos maudynėms. Paplūdimiai yra sutvarkyti ir suskirstyti į ramaus ir aktyvaus poilsio zonas, yra kavinių ir vaikų žaidimų aikštelių.

2. Jomas gatvės žavesys

Jomas gatvė yra Jūrmalos širdis. Pėsčiųjų gatvė, kurioje bet kuriuo metų laiku ir oru gausu poilsiautojų ir užsienio svečių. Sakoma, kad ši gatvė buvo Jūrmalos pradžia. Kažkada Jūrmala tebuvo smėlio platybės, kur pustomos vėjo natūraliai formavosi kopos ir slėniai. Latvių kalba tokie slėniai vadinami joma, o pagrindinė gatvė, dabar vadinama Jomas gatve, buvo įrengta viename iš tokių slėnių. Šiandien Jomas gatvė yra socialinio, kultūrinio ir naktinio gyvenimo centras. Poilsiautojus džiugina begalė kavinių ir restoranų, nuostabių parduotuvių ir suvenyrų parduotuvėlių, gatvės atlikėjų, pramogų vietų ir kino teatrų.

3. Kurortų tradicijos ir modernus SPA

Gamta apdovanojo Jūrmalą gausiais ir unikaliais gydomaisiais ištekliais. Jūrmala yra ir balneologinis, ir kartu klimatinis kurortas – čia gydoma purvu, be to, ypač palankiai veikia švelnus pajūrio klimatas su fitoncidų turtingu pušynų oru. Čia žemės gelmėse yra sieros vandenilio, mineralinių vandenų su bromo ir natrio chloridu, dėl kurių po žemėmis susidarė didelės gydomųjų durpių sankaupos, o ežeruose yra vertingo sapropelio purvo. Šiandien Jūrmalos kurortų gydymo įstaigos siūlo daugybę gydomųjų, reabilitacijos ir SPA paslaugų. Tai ideali vieta, kur ramus poilsis derinamas su sveikatos puoselėjimu.

4. Išraiškinga medinė architektūra

Medinė architektūra yra vienas iš skiriamųjų Jūrmalos bruožų, ypač žavūs namai su dekoratyviniais bokšteliais ir stiklinėmis verandomis. Mediena, kaip statybinė medžiaga, buvo pasirinkta jau 19 amžiaus viduryje SPA centrų statybai, kuomet poilsiautojai pradėjo bėgti iš miestų į Jūrmalą atsipalaiduoti. Ypatinga medienos estetika įkūnijo neoklasikinį, art nouveau stilius ir nacionalinius romantinius tos epochos motyvus. Šiandien keletas istorinių pastatų yra restauruoti ir prieinami lankytojams: Rainio ir Aspazijos vasarnamis, Aspazijos namas, "Miško namas" Kemerių nacionaliniame parke, Buldurų parodų namai.

5. Puiki vieta poilsiui su vaikais

Jūrmala yra nuostabi vieta vaikystei praleisti. Sąvokos nuobodus čia nėra. Vaikams siūlomų užsiėmimų mieste ir gamtoje yra tiek daug, kad toks jausmas čia paprasčiausiai neegzistuoja. Vasarą Jūrmalos paplūdimys virsta 24 kilometrų ilgio, didele smėlio dėže, kur galima statyti skulptūras, pilis ar tiesiog pasipliuškenti jūroje. Nedidelis įlankos pakrančių gylis leidžia mokytis plaukti net patiems mažiausiems paplūdimio svečiams.

Dzintarų Miško parko (Mežaparks) pušyne įsikūrusio nuotykių parko "Jūrmalas Tarzāns" un "Tīklu parks" įvairių rūšių pramogos leidžia išbandyti drąsą nepriklausomai nuo amžiaus, o "Līvu Akvaparks" atrakcionai pralinksmins tiek mažus, tiek didelius bei suteiks galimybę patekti į atogrąžų klimatą. Specialių pasiūlymų vaikams paruošė ir Jūrmalos verslininkai, pradedant patraukliais valgiaraščiais ir baigiant specialiais SPA pasiūlymais.

6. Gamtos harmonija

Jūrmala yra vienas iš nedaugelio Europos miestų, kuriame galima ne tik kvėpuoti grynu pajūrio oru, bet ir mėgautis natūralia pušynų aromaterapija. Trečdalį miesto teritorijos dengia miškas, ir beveik visą paplūdimį slepia pušimis apaugusios kopos. Čia miškas tiesiogine prasme yra mieste ir suteikia ramybės, harmonijos ir labai malonų pusiausvyros jausmą tiek gyventojams, tiek svečiams. Laukinės gamtos mylėtojai gali pasivaikščioti vienu iš Jūrmalos pažintinių takų, kurių tinklas driekiasi per senovinius miškus ir dar senesnes pelkes.

7. Jūrmalos kulinarinis paveldas

Jūrmala gali pasiūlyti unikalių patiekalų, kurie atsirado įvairioms kulinarijos tradicijoms susiliejus su unikaliais ir natūraliais šio krašto laukinės gamtos aromatais. Praeities įspūdžiai, naujausios kulinarinės mados, klasikinė vietos virtuvė ir kasdieniai žvejų ritualai – visa tai galima rasti miesto restoranuose. Kulinarinė kelionė po Jūrmalą gali padėti atrasti nuostabių valgių, valgomų tarp kopų ar prie jūros krantų, stebint pasakišką gamtą ir ramiai plaukiojančias jachtas. Čia galima rasti erdvių, kaukazietišku stiliumi įrengtų ar egzotiško rytietiško maisto siūlančių restoranų. Be to, galima tarsi su katapulta persikelti į tarybinius laikus. Žinoma, dar galima paprasčiausiai likti ir kosmopolitiškoje aplinkoje, čia ir dabar, kur itališkai ar prancūziškai gaminamas maistas yra visiškai įprastas reiškinys.

8. Kultūrinė ir meninė įvairovė

Jūrmalos istoriniai etapai, sodai ir po atviru dangumi rengiami koncertai jau daugiau nei šimtmetį žavi auditoriją. Net ir šiandien svečiai gali mėgautis muzika po atviru dangumi Dzintarų koncertų salėje ir Dzintarų miško parke, kai tolumoje girdisi kirų klykavimas, o saulė natūraliai apšviečia ir papuošia sceną. Istorijos mylėtojams bus įdomu apsilankyti Jūrmalos muziejuje, kuriame yra daugiau nei 60 tūkstančių daiktų, pasakojančių apie gyvenimą kurorte nuo XIX amžiaus pabaigos iki šių dienų, senų Jūrmalos atvirukų, iškilių menininkų darbų.

Jūrmaloje yra keletas galerijų ir parodų salių, kuriose galima ne tik susipažinti su vietiniais menininkais, bet ir dalyvauti meistriškumo klasėje bei sukurti savo meno kūrinius. Be to, sekant pasaulines tendencijas, menas Jūrmaloje patenka ir į viešąją erdvę, pavyzdžiui, šiuolaikinio meno erdve tapo viena aktyviausių geležinkelio stočių – Dubulti.

9. Romantiškų saulėlydžių magija

Saulėlydis yra reginys, kuriam nereikia bilieto, o baltas paplūdimys, kuriame prisiminimui galima prisirinkti kriauklelių, yra geriausia vieta saulėlydžiui stebėti. Net jei žiema yra tas metas, kai, kitaip nei šiltuoju metų laiku, saulė Jūrmaloje nenusileidžia toli už jūros horizonto, o labiau kairėn, paplūdimys ir vanduo vis tiek fotogeniškai nusidažo rožinės ir oranžinės spalvų paletėmis. Jūrmalos paplūdimys yra 24 kilometrų ilgio ir įvairialypis. Ramią vietelę, neskaitant bangų ošimo, ras kiekvienas.

10. Aktyvus poilsis ir sportas

Jūra, saulė, vėjas, baltas smėlis, kilometrus nusidriekęs paplūdimys, pušimis kvepiantis oras... Jūrmalos aplinka pritaikyta užsiėmimų lauke ir sportų įvairovei. Kai kas renkasi ilgus, ramius pasivaikščiojimus, bėgiojimą arba šiaurietišką ėjimą paplūdimiu, miškais ar kopomis, kitiems labiau patinka pažaisti paplūdimio tinklinį ar futbolą. Vėjo ir ekstremalesnių sportų gerbėjai gali rinktis vandens slides arba vandenlentes. Tuo tarpu upės pakrantėje yra keletas gerai sutvarkytų maudymosi zonų, galima išsinuomoti valtis, baidares, vandenlentes ir banglentes, taip pat siūlomos išvykos laiveliais, senu burlaiviu ir jachtomis. Jūrmala Golf Club & Hotel žaliosiose aikštelėse galima žaisti golfą, o moderniausiame Baltijos teniso centre "Lielupe" – tenisą ir skvošą. Žiemą Jūrmalos paplūdimį padengia sniegas, tokiu būdu atsiranda 20 kilometrų ilgio distancinio slidinėjimo trasa, slidininkų pilnos ir pušynų gaubiamos kopos, kartais net užšalę Lielupės vingiai.

11. Kurortas kiekvienam metų laikui

Jūrmala – unikali vieta visais metų laikais. Vasarą Jūrmala gyvena klasikinį pajūrio kurortinio miesto gyvenimą. Pavasarį ir rudenį į miestą atvyksta norintys mėgautis ramiu ir neskubiu poilsiu gamtoje, pagerinti sveikatą ir atgauti jėgas. Paplūdimys šiuo metu idealiai tinka dviratininkams, šiaurietiškam ėjimui ir tiesiog mėgstantiems pasivaikščioti. Atėjus žiemai kurortą užvaldo prieššventinis šurmulys, ir Dzintarų miško parkas su tūkstančiais švieselių virsta sniego pasaka, Jomas gatvėje sutviska miesto Kalėdų eglė, o vietinės kavinės ir restoranai poilsiautojus lepina gardžiu maistu ir karštais gėrimais.

Vandens pramogas šaltuoju metų laiku galite išmėginti tiek Līvu vandens parke, kuris pripažintas didžiausiu Šiaurės Europoje, tiek ir kuriame nors daugybės viešbučių SPA ir baseinų kompleksų, kur galite pasimaudyti mineraliniame vandenyje arba prisiminti vasarą pliuškendamiesi baseine su šiltu jūros vandeniu.

JŪRMALOS ISTORIJA

Žvejyba

Nuo neatmenamų laikų išskirtinis Jūrmalos kraštovaizdžio bruožas yra nedideli žvejų nameliai ir valtys. Iki pat 19 amžiaus 4-ojo dešimtmečio, kuomet Rygos Jūrmaloje kaip grybai po lietaus ėmė dygti maudyklos, žvejyba buvo vietos ekonomikos pagrindas. Žvejai gaudė žuvį jūroje (Baltijos silkes, plekšnes, paprastąsias vėgėles, meknes) ir upėse (karšius, paprastuosius žiobrius, lydekas, europietiškus ungurius). Jų gerovė priklausė nuo sėkmės, oro sąlygų ir didėjančios žuvų populiacijos, todėl, kai 19 amžiaus pradžioje kai kurios žuvų rūšys ėmė dingti iš upių, vietos žvejai už savo lėšas ėmė steigti kitokias ekonomiškai naudingas erdves, pavyzdžiui, investavo į daržovių auginimą ir pieno produktų gamybą. O padidėjus atostogautojų vasarą skaičiui Rygos Jūrmaloje, siūlyti jiems nakvynę tapo daug pelningesniu ir pastovesniu pajamų šaltiniu.

Visgi žvejyba liko svarbi vietos gyventojų dalis visą 20 amžių. 20 amžiaus pradžioje buvo įkurta Rygos Jūrmalos žvejų draugija. Vėliau, tarybiniais laikais, ji tapo Uzvara žvejų kolūkiu, o 1991 metais žuvų perdirbimo verslas virto į AS Jūras līcis.

Kurorto paradžia

Pirmieji mėgėjai pasimaudyti atvyko į Kaugurciemą 18 amžiaus 4-ame dešimtmetyje. Šiuo metu pirmieji pajūrio kurortai buvo atidaryti Anglijoje ir Prancūzijoje. Maudymosi pramonės plėtrą Kaugurcieme 1812 metais sustabdė karas tarp Rusijos ir Prancūzijos, o kurortas buvo vėliau perkeltas arčiau Rygos, į Dubulčius. Iš pradžių atostogautojai gyvendavo vietos žvejų išnuomuotuose kambariuose, tačiau ėmus plėstis vietos transporto sistemai, ypač 1877 metais ėmusiai veikti geležinkelio linijai, ėmė sparčiai dygti vasarnamiai bei buvo įkurtos pirmos sanatorijos ir šiltų jūros vonių kompleksai. Dubulčiuose 1834 metais buvo pastatytas vadinamasis Dīveļa viešbutis, tapęs vietinio socialinio gyvenimo centru. Pirma mineralinių vandenų gydykla buvo pastatyta 1847 metais. Tuo metu Rygos Jūrmala dar neturėjo net savo vietos valdžios, todėl poilsiautojai sudarinėjo maudymosi mėgėjų draugijas (Badegesellschaften), kurios prižiūrėjo bei tobulino maudymosi vietas ir samdydavo orkestrus koncertams bei pobūviams, dar gydytojus, prižiūrinčius poilsiautojus maudymosi sezono metu.

Geležinkelio statyba

Jūrmalos kaip kurorto ir poilsiavietės plėtrą nepaprastai paspartino 1877 metais pradėjęs veikti vienas seniausių Latvijos geležinkelių, būtent, Rygos–Tukumo linija. Nuo tada daugybė žmonių atvykdavo į Jūrmalą traukiniu, be to, ją galėjo lengvai pasiekti ir keliautojai iš tolimesnių Rusijos imperijos kampelių. Prie esamų paplūdimių buvo pastatytos traukinio stotelės, išsidėsčiusios palei senus žvejų kaimelius, todėl šiandien Jūrmala turi 14 traukinio stočių, nuo Priedainės iki Kemerių. Traukinio stotys išsiskiria eklektiška architektūros stilių kolekcija, pradedant 19 amžiaus pabaigos medine stotimi Pumpuriuose ir baigiant betonine "vilnimi", pastatyta 8-ame dešimtmetyje Dubulčiuose.

Ķemerių kurorto plėtra

18 amžiaus pabaigoje medicinos profesionalai atkreipė dėmesį į sieringo vandens šaltinius Kemeriuose, kuriuos vietos gyventojai jau seniai naudojo gydomiesiems tikslams. Pirma cheminė vandenų analizė buvo atlikta 1818 metais. Pirmieji ligoniai Kemeriuose gyvendavo vietos miškininko namuose. Sieringi vandenys iš šaltinių buvo gabenami kibirais ir statinėmis, paskui buvo kaitinami ir supilami į didelius ąžuolinius kubilus, kuriuose gydydavosi svečiai. Baltijos gubernatorius, generolas fon der Palenas, padėjo suvaldyti šalies finansus ir 1838 metais pradėjo statyti reabilitacijos kurortą, todėl šie metai laikomi oficialia Kemerių kurorto įkūrimo data. Kemeriai klestėjo nuo 19 amžiaus pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo – buvo atidarytos sieros ir purvo vonias siūlančios gydyklos, įkurtas parkas, nutiesta Kemerius su Jaunkemerių paplūdimiu jungianti tramvajaus linija. Tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą ties Kemeriais praėjo fronto linija ir kurortas buvo visiškai sugriautas. Tarpukariu jis dar kartą suklestėjo, o 1936 metais pastatytas naujas Kemerių SPA viešbutis tapo ypač populiarus. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusiais tarybiniais laikais Kemeriuose buvo pastatyta daugybė sanatorijų, galėjusių priimti svečius ištisus metus. Čia buvo gydomi sąnariai, oda ir ginekologinės ligos, dar nervų sistemos negalavimai.

Kultūrinis gyvenimas

Jūrmalos kaip kurorto populiarumas ir nuolatos didėjantis lankytojų skaičius lėmė aktyvų kultūrinį miesto gyvenimą. Dubulčiuose nuo 19 amžiaus 5-ojo dešimtmečio vykdavo vasaros koncertai, o 1870 metais muzika ėmė skambėti ir Majoruose, Horn koncertų estradoje. Būtent čia 1879 metais įvyko pirmas simfoninės muzikos koncertas Jūrmaloje (Bethoveno 5 simfonija C minor). Koncertai 1897 metais prasidėjo ir Edinburgo SPA rūmuose (dabar Dzintari koncertų salė).

Žymūs žmonės

Per daugelį metų Jūrmala taponamais ir įkvėpimo šaltiniu daugybei žymių Latvijos kultūros veikėjų – architektams, dailininkams, muzikantams. Jūrmala neatsiejama nuo garsaus Latvijos literatūrinio dueto – Rainio ir Aspazijos. Maija Tabaka, viena garsiausių Latvijos dailininkių, vis dar tapo savo namuose prie Lielupės. Dzintari koncertų salėje reguliariai koncertuoja pasaulinio garso pianistas Vestards Šimkus, smuikininkai Elīna Bukša, Paula Šūmane bei Vineta Sareika ir kiti Jūrmalos gyventojai.